Žodynėlis

AAP (Asmeninės apsaugos priemonės) – tai bet kokia įranga, sukurta darbuotojui dėvėti ar turėti (drabužiai, šalmai, apsauginiai akiniai), kad jį apsaugotų nuo vieno ar daugiau pavojų, kurie kelia grėsmę darbuotojo saugai ir sveikatai. Tai taip pat gali būti ir šiuo tikslu naudojami priedai ir reikmenys. Asmeninės apsaugos  priemonėmis siekiama apsisaugoti nuo tokių pavojų, kaip fizinis pavojus, elektra, karštis, cheminis ir biologinis pavojai, oro kietosios dalelės. AAP privaloma naudoti, kai rizikos negalima išvengti ar pakankamai sumažinti kolektyvinės apsaugos priemonėmis arba darbo organizavimo principais. (šaltinis)

(Asmeninės apsaugos priemonės) – tai bet kokia įranga, sukurta darbuotojui dėvėti ar turėti (drabužiai, šalmai, apsauginiai akiniai), kad jį apsaugotų nuo vieno ar daugiau pavojų, kurie kelia grėsmę darbuotojo saugai ir sveikatai. Tai taip pat gali būti ir šiuo tikslu naudojami priedai ir reikmenys. Asmeninės apsaugos  priemonėmis siekiama apsisaugoti nuo tokių pavojų, kaip fizinis pavojus, elektra, karštis, cheminis ir biologinis pavojai, oro kietosios dalelės.

AAP (Asmeninės apsaugos priemonės) – tai bet kokia įranga, sukurta darbuotojui dėvėti ar turėti (drabužiai, šalmai, apsauginiai akiniai), kad jį apsaugotų nuo vieno ar daugiau pavojų, kurie kelia grėsmę darbuotojo saugai ir sveikatai. Tai taip pat gali būti ir šiuo tikslu naudojami priedai ir reikmenys. Asmeninės apsaugos  priemonėmis siekiama apsisaugoti nuo tokių pavojų, kaip fizinis pavojus, elektra, karštis, cheminis ir biologinis pavojai, oro kietosios dalelės. AAP privaloma naudoti, kai rizikos negalima išvengti ar pakankamai sumažinti kolektyvinės apsaugos priemonėmis arba darbo organizavimo principais. (šaltinis)

privaloma naudoti, kai rizikos negalima išvengti ar pakankamai sumažinti kolektyvinės apsaugos priemonėmis arba darbo organizavimo principais. (šaltinis)

Amžiaus profiliavimas (arba amžiaus struktūros analizė) naudojamas išanalizuoti esamą ir būsimą organizacijos amžiaus struktūrą. Rezultatai turi būti aiškinami atsižvelgiant į darbą ir jo reikalavimus, organizacijos žmogiškųjų išteklių  politiką ir planavimą. (šaltinis)

(arba amžiaus struktūros analizė) naudojamas išanalizuoti esamą ir būsimą organizacijos amžiaus struktūrą. Rezultatai turi būti aiškinami atsižvelgiant į darbą ir jo reikalavimus, organizacijos žmogiškųjų išteklių  politiką ir planavimą. (šaltinis)

Amžiaus valdymas  apima įvairias dimensijas, pagal kurias organizacijoje valdomi žmogiškieji ištekliai, išskirtinį dėmesį skiriant senėjimui ir darbo jėgos senėjimo valdymui platesne prasme per valstybės politiką ar kolektyvines sutartis.

Pagrindiniai amžiaus valdymo principai:  

• Dėmesys prevencijai, o ne reaguojamasis problemos sprendimas;
• Dėmesys visam profesiniam gyvenimui ir visoms amžiaus grupėms, ne tik vyresnio amžiaus darbuotojams; 
• Holistinis požiūris, apimantis visus aspektus, kurie prisideda prie veiksmingo amžiaus valdymo. 

(šaltinis)

 apima įvairias dimensijas, pagal kurias organizacijoje valdomi žmogiškieji ištekliai, išskirtinį dėmesį skiriant senėjimui ir darbo jėgos senėjimo valdymui platesne prasme per valstybės politiką ar kolektyvines sutartis.

Pagrindiniai amžiaus valdymo principai:  

• Dėmesys prevencijai, o ne reaguojamasis problemos sprendimas;
• Dėmesys visam profesiniam gyvenimui ir visoms amžiaus grupėms, ne tik vyresnio amžiaus darbuotojams; 
• Holistinis požiūris, apimantis visus aspektus, kurie prisideda prie veiksmingo amžiaus valdymo. 

(šaltinis)

Aplinkos veiksniai – tai kasdieninio ir profesinio gyvenimo elementai, kurie gali teigiamai arba neigiamai veikti bendrą darbuotojų sveikatą. Neigiami elementai apima cheminius (pvz. pavojingi garai ar dujos), fizikinius (pvz., triukšmas ar vibracija), biologinius (pvz., bakterijos, virusai ir grybeliai) ir psichologinius (pvz., profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra) veiksnius. – tai kasdieninio ir profesinio gyvenimo elementai, kurie gali teigiamai arba neigiamai veikti bendrą darbuotojų sveikatą. Neigiami elementai apima cheminius (pvz. pavojingi garai ar dujos), fizikinius (pvz., triukšmas ar vibracija), biologinius (pvz., bakterijos, virusai ir grybeliai) ir psichologinius (pvz., profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra) veiksnius.