Mokymasis visą gyvenimą  - tai bet kokia mokymosi veikla, kurios imamasi gyvenime, siekiant pagerinti įgūdžius, žinias ir kompetencijas. Tai plati sąvoka, reiškianti visą gyvenimą trunkantį asmens ugdymą, kuris yra lankstus, įvairus, vyksta skirtingu laiku ir vietoje.  Mokymasis visą gyvenimą aprėpia visą mokymosi spektrą: formalų, neformalų ir savišvietą. (šaltinis)

, mokymai ir įgūdžių ugdymas

Šiandien organizacijos susiduria su sparčiai besikeičiančiais darbo procesais ir praktikomis, o kad jos galėtų suspėti su šiais pokyčiais, labai svarbu, kad darbdaviai ir darbuotojai įsipareigotų mokytis visą gyvenimą ir kad tai taptų jų kasdieninio profesinio gyvenimo dalimi.

Mokymasis visą gyvenimą  - tai bet kokia mokymosi veikla, kurios imamasi gyvenime, siekiant pagerinti įgūdžius, žinias ir kompetencijas. Tai plati sąvoka, reiškianti visą gyvenimą trunkantį asmens ugdymą, kuris yra lankstus, įvairus, vyksta skirtingu laiku ir vietoje.  Mokymasis visą gyvenimą aprėpia visą mokymosi spektrą: formalų, neformalų ir savišvietą. (šaltinis)

– tai formalaus ir neformalaus mokymosi galimybių organizavimas arba naudojimasis jomis visą gyvenimą, siekiant paskatinti tęstinį žinių ir įgūdžių, kurie reikalingi darbui ir savirealizacijai, ugdymą.

Gera mokymo politikos praktika amžiaus valdymo kontekste reiškia, kad:

• Išanalizuojami organizacijos įgūdžių poreikiai, kurie yra palyginami su turimais įgūdžiais ir kvalifikacijomis, o gauti rezultatai naudojami planavimui;
• Mokymai susiejami su karjeros planavimu ir profesiniu tobulėjimu;
• Galimybės mokytis ir tobulėti profesinio gyvenimo metu suteikiamos visoms amžiaus grupėms;
• Atsisakoma amžiaus apribojimų organizacijos viduje organizuojamiems mokymams;
• Darbas organizuojamas taip, kad skatintų mokymąsi ir tobulėjimą;
• Viso profesinio gyvenimo metu skatinamas profesinis tobulėjimas ir suteikiama galimybė mokytis, tokiu būdu išlaikomas gebėjimas mokytis ir teigiamas požiūris į mokymąsi. 
• Mokymo metodai ir požiūriai pritaikomi prie konkrečių skirtingų amžiaus grupių mokymosi ypatumų ir motyvacijos.

Vyresnio amžiaus darbuotojai paprastai turi patirties, žinių ir įgūdžių, kurių sunku rasti, o tai yra svarbus organizacijos žmogiškųjų išteklių elementas. Nepaisant to, vyresnio amžiaus darbuotojai dažnai asocijuojami su pasenusiais įgūdžiais ar įgūdžių trūkumu. Vyresnio amžiaus darbuotojų kvalifikacija greičiausiai bus pasenusi, kadangi nuo jų formalaus ugdymo praėjo nemažai laiko. Tad labai svarbu atnaujinti ir ugdyti įgūdžius, kad šių darbuotojų įgūdžiai nepasentų, o jų

Galimybė įsidarbinti gali būti apibrėžta kaip „savybė būti samdomu“ arba „derinys įvairių veiksnių, kurie leidžia dirbti, išsaugoti darbą ir plėtoti karjerą“. 

būtų išsaugota.

Keletas pasiūlymų, kaip organizuoti mokymus vyresnio amžiaus darbuotojams:

• Nustatykite (vyresnio amžiaus darbuotojų) įgūdžių ir kompetencijos spragas, parenkite pagal mokymosi poreikius (specialius) mokymus, ypač jei keičiasi darbo būdas arba įdiegiamos naujos technologijos.
• Įtraukite vyresnio amžiaus darbuotojus į jiems skirtų mokymų organizavimą, taip mokymai atitiks jų poreikius ir lūkesčius, o įsitraukimas padidės. Tai taip pat garantuos, kad mokymai remiasi praeities žiniomis ir yra susiję su darbu.
• Leiskite vyresnio amžiaus darbuotojams pasirinkti mokytis laisvalaikiu, lankyti kursus ar mokytis biure internetu. 
• Naudokite įvairias priemones ir leiskite pačiam darbuotojui nustatyti mokymosi tempą.
• Mokymosi aplinka turi būti pritaikyta prie auditorijos mokymosi proceso. Vyresniems darbuotojams gali būti reikalinga rami mokymosi aplinka ir jų realų darbą atspindintis metodas.
• Pasirūpinkite tinkamu apšvietimu, gera akustika ir ramia aplinka.

Žinių perdavimas

Žinių perdavimas tarp kartų, perkvalifikavimo metodai, žinių valdymas tampa vis svarbesniais. Be to, vyresnio amžiaus darbuotojų įtraukimas į kuravimo programas, kurių metu jie perduoda savo žinias ir įgūdžius jaunesniems kolegoms, leidžia jiems jaustis vertinamiems ir didina motyvaciją dirbti.

Žinių perdavimo programų pavyzdžiai:

• Kuravimo sistemos: gali būti veiksmingas būdas skatinti žinių perdavimą tarp kartų, o vyresnio amžiaus darbuotojams galimybė padėti stažuotojams ir naujiems darbuotojams ir juos ugdyti.
• Žinių perdavimas naujai pasamdytiems darbuotojams: Naujas darbuotojas samdomas likus šešiems mėnesiams iki esamo darbuotojo išėjimo į pensiją, taip yra laiko įgūdžiams įgyti ir vertingiems įgūdžiams ir žinioms perduoti. Į pensiją išeinantis darbuotojas gali prižiūrėti ir konsultuoti naujose pareigose dirbti pradedančius asmenis.