Teisinės prievolės

Darbdaviams tenka teisinė prievolė užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą visais su darbu susijusiais aspektais. Tai apima ir profesinės rizikos vertinimą bei darbo vietos pritaikymą asmeniui.

Įstatymai įpareigoja darbdavį vienodai elgtis su darbuotojais ir draudžia diskriminaciją dėl amžiaus ar neįgalumo.

Siekiant visiškos lygybės praktikoje, vienodo požiūrio principas vis dėl to netrukdo darbdaviams pritaikyti konkrečias prevencines priemones ar kompensuoti nepatogumus, susijusius su amžiumi ar neįgalumu. Tai gali būti priemonės, skirtos  darbuotojų saugai ir sveikatai arba skatinti vyresnio amžiaus žmonių ir žmonių su negalia integravimą į darbo aplinką.

Atsižvelgimas į amžių ir įvairovę profesinės rizikos vertinime

Profesinės

Rizikos vertinimas – tai pirmas žingsnis DSS rizikos valdymo procese, leidžiantis nustatyti galimą riziką ir pavojus darbuotojams ir priimti sprendimus dėl reikalingų apsaugos ir prevencijos priemonių. Tai dinamiškas procesas, kuris leidžia organizacijoms valdyti profesinę riziką per iniciatyvią politiką. (Šaltinis)

– tai veiksmingo darbuotojų saugos ir sveikatos valdymo kertinis akmuo. Atliekant rizikos vertinimus, svarbu atsižvelgti į darbuotojų įvairovę ir skirti ypatingą dėmesį potencialiai labiausiai pažeidžiamiems darbuotojams: vyresnio amžiaus darbuotojams, asmenims su negalia ir moterims.

Amžius - tai vienas iš įvairovės aspektų, o konkretūs su amžiumi susiję rizikos veiksniai turi būti apsvarstyti rizikos vertinimo metu. Patirties trūkumas yra rizikos veiksnys jaunų darbuotojų atveju, kai vyresnio amžiaus darbuotojų rizika yra susijusi su galimais funkcinių gebėjimų pokyčiais.

Prielaidos negali būti daromos remiantis vien tik amžiumi, nes asmenų sveikatos ir fizinė būklė ženkliai skiriasi ir šie skirtumai metams bėgant didėja. 

Atliekant profesinės rizikos vertinimą reikėtų atsižvelgti į tokius svarbius aspektus:

• Rizikos vertinimas – tai pirmas žingsnis DSS rizikos valdymo procese, leidžiantis nustatyti galimą riziką ir pavojus darbuotojams ir priimti sprendimus dėl reikalingų apsaugos ir prevencijos priemonių. Tai dinamiškas procesas, kuris leidžia organizacijoms valdyti profesinę riziką per iniciatyvią politiką. (Šaltinis)

  arba jo peržiūra turi būti atliekami reguliariai;
• Turi būti atsižveliama į konkrečias su darbu susijusias užduotis;
• Korekcinės priemonės turi būti pagrįstos gebėjimais ir objektyvia rizika, o ne išskirtinai amžiumi;
• Problemoms nustatyti turi būti numatytas nuolatinis sveikatos patikrinimas.

Daugiau informacijos apie su amžiumi susijusios rizikos vertinimą rasite čia.

Vyresnio amžiaus darbuotojų atveju būtina, be kita ko, ypatingą dėmesį skirti tokiems dalykams, kaip:

• Ergonominiai pavojai, pavyzdžiui, pasikartojantys judesiai, krovinių tvarkymas rankomis, neįprasta, nepatogi ar statiška darbo poza;
• Darbas pamainomis;
• Karštis, šaltis, triukšmas ir vibracija darbo vietoje;
• Darbas aukštyje. 

Į šiuos dalykus reikia atsižvelgti vyresnio amžiaus moterų atveju:

• Menopauzė (ir tokie simptomai kaip nuovargis, miego sutrikimai, karščio bangos);
• Slaugos įsipareigojimai (nors paprastai už tai daugiausiai atsakingos moterys, tai gali būti aktualu tiek darbuotojams vyrams, tiek moterims). Su amžiumi daugėja slaugos pareigų turinčių darbuotojų, tačiau daugiausiai jų yra 50-64 m. amžiaus grupėje.

Psichosocialinės rizikos (daugiau informacijos čia):

• Pasenę įgūdžiai, mokymų trūkumas;
• Diskriminacija dėl amžiaus; 
• Profesinio ir asmeninio gyvenimo disbalansas, pvz., dėl slaugos įsipareigojimų.

Atliekant rizikos vertinimą svarbu:

• Įtraukti darbuotojų atstovus ir darbuotojus, įskaitant ir vyresnio amžiaus darbuotojus, kad būtų galima atsižvelgti į jų poreikius ir požiūrį; 
• Įvertinti darbuotojus, dirbančius visą darbo dieną, ne visą darbo dieną ir dirbančius lanksčiu grafiku;
• Vertinti užduotis jų vykdymo metu (neapsiriboti tik darbo aprašymu), geriau susipažinti su darbuotojo realiu elgesiu, jam tenkančiu fiziniu ir psichologiniu krūviu.
• Numatyti rizikos mažinimo priemones, skirtas visiems darbuotojams, įskaitant ir vyresnio amžiaus darbuotojus.

Be rizikos vertinimo vertingos informacijos gali suteikti ir sveikatos stebėsena, kadangi ji gali atskleisti kontrolės priemonių darbo vietoje klaidas ir padėti gana anksti nustatyti rizikos veiksnius.

Darbo vietos pritaikymas asmeniui

Atlikus rizikos vertimą, darbdaviams gali tekti imtis priemonių, kad prisitaikytų prie besikeičiančių darbuotojų gebėjimų ar sveikatos būklės. Priemonės turi būti pagrįstos objektyvia rizika ir darbuotojo gebėjimais, o ne jo amžiumi.

Pritaikymo pavydžiai:

• Esamos įrangos pritaikymas arba aprūpinimas nauja įranga, kad sumažėtų arba neliktų krovinių tvarkymo rankomis, pasikartojančių ir prievartinių judesių, nepatogios darbo pozos.
• Pritaikomų darbų vietų, kurios tiktų visų amžiaus grupių darbuotojams, kūrimas;
• Užduočių rotacija;
• Rutininių ar monotoniškių užduočių automatizavimas;
• Pamainų organizavimo pakeitimas;
• Apšvietimo pritaikymas.

Darbo vietos pritaikymas asmeniui turi būti dinamiškas ir tęstinis procesas, kuris grindžiamas asmens profesinės karjeros metu atliekamais profesinės rizikos vertinimais. Geras darbo vietos projektas ir darbo organizavimas yra naudingas visų amžiaus grupių darbuotojams.

Geros praktikos pavyzdžiai

Čia (kitas skyrius) galite paskaityti su senėjimu susijusiais funkcinių gebėjimų pokyčiaisėjimu, jų galimą poveikį darbingumui ir galimus sprendimus pasitelkiant darbuotojų saugos ir sveikatos valdymą.

Holistinis požiūris į darbuotojų saugą ir sveikatą. Darbingumo sąvoka

Senstant darbo jėgai, darbuotojų saugos ir sveikatos valdymui reikalingas holistinis požiūris, kai atsižvelgiama į įvairius asmens darbingumą įtakojančius veiksnius. Darbingumo sąvoka siejasi su būtent tokiu požiūriu. Daugiau informacijos apie darbingumo sąvoką čia (kitas skyrius).