Darbingumas gali būti apibrėžtas kaip individualių išteklių ir su darbu susijusių veiksnių pusiausvyra. Darbingumą gali veikti ir aplinka už darbo ribų. Asmeniniai ištekliai apima tokius dalykus: (1) sveikata ir funkciniai gebėjimai; (2) kompetencijos ir įgūdžiai; (3) vertybės, požiūris ir motyvacija. Su darbu susiję veiksniai apima darbo turinį ir aplinką, darbo organizavimą ir vadovavimą. (Šaltinis)

yra apibūdinamas kaip asmens išteklių ir su darbu susijusių veiksnių pusiausvyra. Asmeniniai ištekliai – tai sveikata ir funkciniai gebėjimai („pirmas aukštas“), kompetencija ir įgūdžiai („antras aukštas“), vertybės, požiūris ir motyvacija („trečias aukštas“). Darbą sudaro darbo turinys, darbo aplinka, darbo organizavimas ir vadovavimas („ketvirtas aukštas“). „Aukštus“ jungiantys laiptai parodo, kad skirtingi darbingumą lemiantys gebėjimai sąveikauja tarpusavyje.

Asmens ištekliai, pavyzdžiui, su amžiumi keičiasi, tuo tarpu reikalavimus darbe veikia globalizacija ir naujos technologijos. Taigi darbingumui poveikį turintys veiksniai nuolatos keičiasi. Norint užtikrinti aukštą darbingumo lygį per visą profesinę karjerą, taikomos priemonės turi apimti visus darbingumą lemiančius gebėjimus – sveikatą, įgūdžius, kompetenciją ir motyvaciją. Darbingumui išlaikyti ir skatinti reikia gero vadovavimo ir bendradarbiavimo tarp darbdavių, vadovų, priežiūros institucijų ir darbuotojų.

Darbingumą veikia ir ne darbo aplinka. Šeima ir asmeniui artimi žmonės gali taip pat įvairiais būdais paveikti asmens darbingumą, todėl svarbu užtikrinti profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.

Visuomenės ir darbo aplinkos sukurta infrastruktūra, paslaugos ir taisyklės padeda organizacijoms išlaikyti ir skatinti darbingumą.