Amžiaus valdymas

Amžiaus valdymas  apima įvairias dimensijas, pagal kurias organizacijoje valdomi žmogiškieji ištekliai, išskirtinį dėmesį skiriant senėjimui ir darbo jėgos senėjimo valdymui platesne prasme per valstybės politiką ar kolektyvines sutartis.

Pagrindiniai amžiaus valdymo principai:  

  • Dėmesys prevencijai, o ne reaguojamasis problemos sprendimas;
  • Dėmesys visam profesiniam gyvenimui ir visoms amžiaus grupėms, ne tik vyresnio amžiaus darbuotojams; 
  • Holistinis požiūris, apimantis visus aspektus, kurie prisideda prie veiksmingo amžiaus valdymo. 

(šaltinis)

Amžiaus profiliavimas

Amžiaus profiliavimas (arba amžiaus struktūros analizė) naudojamas išanalizuoti esamą ir būsimą organizacijos amžiaus struktūrą. Rezultatai turi būti aiškinami atsižvelgiant į darbą ir jo reikalavimus, organizacijos žmogiškųjų išteklių  politiką ir planavimą. (šaltinis)

Metinės darbo valandos

Metinė darbo laiko apskaita arba metinių darbo valandų sistema leidžia apskaičiuoti ir paskirstyti darbuotojų darbo laiką (ir atlygį) metų bėgyje. Tai yra priemonė pasiekti didesnį darbo laiko lankstumą. (šaltinis)

Fiziologinis amžius

Fiziologinis arba biologinis amžius – tai matas, kaip gerai ar blogai funkcionuoja kūnas palyginus su chronologiniu amžiumi.

Lėtinės ligos

Dauguma lėtinių ligų Europoje yra neužkrečiamos, t.y. neinfekcinės ir kitiems žmonėms neperduodamos ligos. Jos yra ilgalaikės ir paprastai lėtai progresuojančios. Egzistuoja keturi pagrindiniai neužkrečiamų ligų tipai:  širdies ir kraujagyslių ligos (pvz., širdies smūgis), vėžys, lėtinės kvėpavimo ligos (pvz., astma) ir diabetas. (šaltinis)

Chronologinis amžius

Chronologinis amžius – tai vienetais (paprastai metais) matuojamas asmens amžius nuo gimimo iki mirties.

Lankstus išėjimas į pensiją

Lankstus išėjimas į pensiją  - tai didesnė pasirinkimo galimybė darbuotojams priimant sprendimus dėl pensijos. Tai gali būti sąlygų keitimas skatinant vėlesnį išėjimą į pensiją arba galimybė darbuotojams gauti dalinę pensijos išmoką ir dirbti toliau sutrumpinto darbo laiko grafiku. (šaltinis)

Lankstus darbas

Lankstus darbas leidžia darbuotojui ir organizacijai patenkinti savo poreikius, keičiant darbuotojo darbo laiką (kada), vietą (kur) ir būdą. (šaltinis)

Funkcinis amžius

Funkcinis amžius susijęs su asmens funkcinės būklės lygiu, lyginant jį su kitais, to paties amžiaus ir lyties asmenimis.

Darbo pasidalijimas

Tai darbo santykiai, kai vienas darbdavys samdo du (ar daugiau) darbuotojų į vieną visos darbo dienos poziciją. Tai yra darbo ne visą darbo dieną forma, kuri užtikrina, kad bendrai užduočiai atlikti visada bus darbuotojų. (šaltinis)

Mokymasis visą gyvenimą

Mokymasis visą gyvenimą  - tai bet kokia mokymosi veikla, kurios imamasi gyvenime, siekiant pagerinti įgūdžius, žinias ir kompetencijas. Tai plati sąvoka, reiškianti visą gyvenimą trunkantį asmens ugdymą, kuris yra lankstus, įvairus, vyksta skirtingu laiku ir vietoje.  Mokymasis visą gyvenimą aprėpia visą mokymosi spektrą: formalų, neformalų ir savišvietą. (šaltinis)

Psichikos sveikata

Psichikos sveikata – tai savijauta, kai asmuo gali panaudoti savo gebėjimus, susidoroti su įprastu gyvenimo stresu, produktyviai dirbti ir įnešti savo indėlį  į bendruomenę. (šaltinis)

Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos

Su darbu susijusios  Jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos (JARS)) – tai sveikatos sutrikimai, susiję su raumenimis, sausgyslėmis, raiščiais, kremzlėmis, kraujagyslių sistema, kaulų ir raumenų sistemos nervais, kitais minkštaisiais audiniais ir sąnariais. (Šaltinis) Dėl darbo atsiradę JARS yra siejami su pasikartojančiu ir įtemptu darbu. Šių sveikatos problemų spektras įvairus: pradedant diskomfortu, nedideliais skausmais, baigiant rimtomis ligomis, kurios gali privesti prie neįgalumo visam laikui. (Šaltinis)

Psichologinis amžius

Psichologinis amžius - tai amžius, kokiu būdamas jaučiasi, veikia ir elgiasi asmuo. Jis yra subjektyvus ir remiasi asmenišku vertinimu.

Rizikos vertinimas

Rizikos vertinimas – tai pirmas žingsnis DSS rizikos valdymo procese, leidžiantis nustatyti galimą riziką ir pavojus darbuotojams ir priimti sprendimus dėl reikalingų apsaugos ir prevencijos priemonių. Tai dinamiškas procesas, kuris leidžia organizacijoms valdyti profesinę riziką per iniciatyvią politiką. (Šaltinis)

Sėdimas darbas

Sėdimas darbas – tai minimaliu judėjimus ir mažomis energijos sąnaudomis pasižymintis darbas. Paprastai sėdimą darbą dirbantys žmonės turi ilgai sėdėti.

Socialinis amžius

Socialinis amžius atspindi kultūrinius ir visuomenės lūkesčius, kaip tam tikro amžiaus žmonės turėtų elgtis. Tai yra asmens gebėjimų elgtis socialinėse situacijose vertinimas pagal normas.

Tvarus darbas

Tvarus darbas gyvenimo eigoje reiškia, kad darbo ir gyvenimo sąlygos yra tokios, kad padeda žmonėms įsidarbinti ir dirbti visą ilgesnį profesinį gyvenimą. Šios sąlygos leidžia suderinti darbą su individo savybėmis ar situacija viso besikeičiančio gyvenimo metu ir turi būti kuriamos darbe ir už jo ribų per politikas ir praktikas. (šaltinis)

Darbingumas

Darbingumas gali būti apibrėžtas kaip individualių išteklių ir su darbu susijusių veiksnių pusiausvyra. Darbingumą gali veikti ir aplinka už darbo ribų. Asmeniniai ištekliai apima tokius dalykus: (1) sveikata ir funkciniai gebėjimai; (2) kompetencijos ir įgūdžiai; (3) vertybės, požiūris ir motyvacija. Su darbu susiję veiksniai apima darbo turinį ir aplinką, darbo organizavimą ir vadovavimą. (Šaltinis)

Neįgalumas

Neįgalus darbuotojas – tai darbuotojas, turintis fizinę ar protinę negalią, kuri gali apsunkinti darbo atlikimą. Neįgalių darbuotojų sąvoka apima ir asmenis, sergančius lėtinėmis, ilgalaikėmis ar progresuojančiomis ligomis. (šaltinis)

Aplinkos veiksniai

Aplinkos veiksniai – tai kasdieninio ir profesinio gyvenimo elementai, kurie gali teigiamai arba neigiamai veikti bendrą darbuotojų sveikatą. Neigiami elementai apima cheminius (pvz. pavojingi garai ar dujos), fizikinius (pvz., triukšmas ar vibracija), biologinius (pvz., bakterijos, virusai ir grybeliai) ir psichologinius (pvz., profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra) veiksnius.

Medicininė reabilitacija

Medicininės reabilitacijos tikslas – atstatyti asmens, turinčio fizinių, psichinių sutrikimų ar neįgalumą, funkcinius ar protinius sugebėjimus ir gyvenimo kokybę.

Profesinė rizika

Profesinė rizika – traumos ar kitokio darbuotojo sveikatos pakenkimo galimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio. (šaltinis)

Psichosocialinė rizika

Psichosocialinė rizika  - tai psichologinę ar fizinę žalą galintys padaryti darbo suplanavimo, organizavimo ir valdymo aspektai, jų socialinis ir aplinkos kontekstas. Tokie dalykai, kaip su darbu susijęs stresas, smurtas ir priekabiavimas darbe priskiriami psichosocialinei rizikai. (šaltinis)

Su darbu susijęs stresas

Darbuotojai patiria stresą, kai suvokia, kad reikalavimai jų atžvilgiu darbe neatitinka jų turimų fizinių ir psichinių išteklių šiems reikalavimams patenkinti. (Šaltinis)

Profesinė reabilitacija

Profesinė (arba darbinė) reabilitacija skirta padėti fizinį ar psichikos sutrikimą turintiems žmonėms, neįgaliesiems įveikti kliūtis, kurios kyla ieškant darbo, dirbant ir grįžtant į darbą ar kitą naudingą veiklą.

Sveikatingumą skatinanti darbovietė

Sveikatingumo skatinimas darbe – tai bendros darbdavių, darbuotojų ir visuomenės pastangos pagerinti dirbančiųjų sveikatą ir savijautą. Tai galima pasiekti derinant tokius veiksmus: (1) darbo organizavimo ir darbo aplinkos pagerinimą; (2)aktyvaus dalyvavimo skatinimą;(3) asmeninio tobulėjimo skatinimą. (šaltinis)

Galimybė įsidarbinti

Galimybė įsidarbinti gali būti apibrėžta kaip „savybė būti samdomu“ arba „derinys įvairių veiksnių, kurie leidžia dirbti, išsaugoti darbą ir plėtoti karjerą“. 

Reabilitacija

Reabilitacija – tai procesas, kurio metu žmonės pasiekia ir išlaiko optimalų fizinį, jutiminį, intelektinį, psichologinį ir socialinį funkcinį lygį.

Grįžimas į darbą

Grįžimo į darbą sąvoka aprėpia visas procedūras ir iniciatyvas, kurių tikslas palengvinti reintegraciją darbe tų asmenų, kurių darbingumas ar gebėjimai sumažėjo dėl neįgalumo, ligos ar senėjimo,

Vidutinis amžius

Tai amžius, kuris padalina gyventojus į dvi pagal skaičių lygias grupes, t.y. pusė gyventojų yra jaunesni už šį amžius, o kita pusė - vyresni. (šaltinis)

AAP

AAP (Asmeninės apsaugos priemonės) – tai bet kokia įranga, sukurta darbuotojui dėvėti ar turėti (drabužiai, šalmai, apsauginiai akiniai), kad jį apsaugotų nuo vieno ar daugiau pavojų, kurie kelia grėsmę darbuotojo saugai ir sveikatai. Tai taip pat gali būti ir šiuo tikslu naudojami priedai ir reikmenys. Asmeninės apsaugos  priemonėmis siekiama apsisaugoti nuo tokių pavojų, kaip fizinis pavojus, elektra, karštis, cheminis ir biologinis pavojai, oro kietosios dalelės. AAP privaloma naudoti, kai rizikos negalima išvengti ar pakankamai sumažinti kolektyvinės apsaugos priemonėmis arba darbo organizavimo principais. (šaltinis)